Listo de ĉinaj imperiestroj antaŭ dinastio Qin

El Vikipedio, la libera enciklopedio
La flava imperiestro (黄帝, pinĝina: huángdì) estas komuna prapatro de Ĉinoj.

La listo indikas la ĉinajn imperiestrojn ekde la Flava Imperiestro ĝis la unua centralizita dinastio Qin en historio de Ĉinio.

Prahistorio[redakti | redakti fonton]

Laŭ Registroj de la Granda Historiisto, ekde periodo de Huangdi, regantoj uzis Shànràng (禅让) por decidi kiu estos la posteulo, la sistemon rompitan poste la unua reĝo Qi (启, pinĝina: qǐ), kiu komencis Dinastio Xia, la unua tronsukceda dinastio en historio de Ĉinio.

Ĉina nomo aliaj nomoj periodo gepatroj
黄帝(Huángdì)[1] 有熊氏(yǒuxióngshì);

帝鸿氏(dìhóngshì);

归藏氏(guīcángshì)

nekonata Shàodiǎn (少典,patro),[2]

Fùbǎo (附宝,patrino)[3] aŭ 有蟜氏 (yǒujiǎoshì)[4]

少昊 aŭ 少皓、少暤(shàohào) 挚(zhì);[3]

清(qīng)[3];

金天氏(jīntiānshì)[5];

青阳(qīngyáng)[5];

穷桑氏(qióngsāngshì)[6];

Huángdì (黄帝,patro), nǚjié (女节, patrino)[3] aŭ léizǔ (嫘祖)
颛顼(zhuānxǖ) 高阳氏[5] Chāngyì (昌意,patro)[2], Shǔshānshì (蜀山氏,patrino)aŭ Chāngpú (昌仆)[2] aŭ 女枢 (nǚshu, patrino)[3]
喾(kù) 高辛(gāoxīn);

俈(kù)

𫊸/蟜极 (jiǎojí,patro)
尧(yáo) 放勋(fàngxūn)[2];

陶唐(táotáng)[7]

kù (喾,patro), chénfengshì (陈锋氏,patrino)[2] aŭ qìngdu (庆都)[3]
舜(shùn) 有虞氏(yǒuyǘshì)[5];

重华(chónghuá)

gǔsǒu (瞽叟,patro)[5], wòdeng (握登,patrino)[5]

Dinastio Xia (c.2200-1700 a.K)[8][9][redakti | redakti fonton]

Laŭ legendo, antaŭ Yu iĝis la reganto, lia atingo estas pacigi la inundon. Dinastio Han
Pli detalaj informoj troveblas en artikoloj Dinastio Xia kaj Batalo de Mingtiao.

Post la morto de Shun, ĉar lia filo shangjun (商均, shāngjūn) ne povas regi la landon, do ĉiuj ŝtatoj decidis submetiĝi al la regado de Yu (禹,yǚ), tial Yu startigis la dinastion Xia.[10] Antaŭe la morto de Yu, li forigis la potencon al Ji (益,yì, sed aliaj ŝtatoj ne volis akcepti lian regadon, kontraŭe, ili apogis Qi (启) kiel la reĝo[10]. Laŭ registro en La libro el Ji tombo (汲冢书), ĉar Ji povis batali por la regado, do Qi mortigis lin.[11]Aŭ,Qi akiris regadon per milito kaj mortigi lin.[12]Ekde periodo de Qi,heredaĵo de regado nur translokigis inter patro kaj filoj.

Dinastio Xia havis 17 reĝoj,la last reĝo,jie estis tirano,homoj ne volas vivi sub lia regadon,do Tang startis militon al Jie kun ŝtatoj.Ĉirkaŭ 1600 a.K,Tang malvenkis Jie en Mingtiao.Tang kaj ŝtatoj malvenkis la Armeon de Xia.Jie kaptitan en Jiaomen kaj ekzilitan al Nanchao(南巢)[13],Dinastio Xia finitan,Tang startis Dinastio Ŝang.[14]

Ĉina nomo aliaj nomoj periodo gepatroj
禹(yǚ) 大禹(dàyǚ);

夏后氏(xiàhòushì);

文命(wénmìng)[10]

nekonata 鲧(gǔn,patro),修己(xiūjǐ,patrino)[15]aŭ 志(zhì)[16]
启(qǐ) 禹,涂山氏(túshānshì,patrino)
太康(tàikāng) 启(patro)[17]
中康(zhōngkāng)[10] 仲康(zhòngkāng)
相(xiàng) 中康 aŭ 仲康
少康(shàokāng) 后缗(hòumín,patrino),相
予(yǚ) 帝宁(dìníng)[15]

伯杼(bózhù)

少康
槐(huaí)[18] 芬(fen)
芒(máng) 帝荒(dìhuāng)[15]
泄(xiè)
不降
扃(jiōng)
廑(jǐn) 胤甲(yÌnjiǎ)
孔甲(kǒngjiǎ) 不降
皋(hào) 昊(hào) 孔甲
发(fā)
履癸(lǚkuí) 桀(jié),癸(kuí)

Dinastio Ŝang[redakti | redakti fonton]

Pli detalaj informoj troveblas en artikoloj Dinastio Ŝang kaj Batalo de Muye.
Reĝo Tang de Dinastio Ŝang,Dinastio Song.

Dinastio Ŝang(商 aŭ 殷)estas unua Ĉina dinastio ke havis skribsistemo(ĉina bronza skribo kaj orakol-osta skribo),ĝia periodon estis inter 1600-1046 a.K,kvankam iuj evidentecoj indikis,ke la vera periodo de Ŝang estas ekde 1700-1520 a.K ĝis 1122-1030 a.K.[19]

[20]Laŭ opinio de Ĉina aŭtoritato,dinastio Xia ĝis Okcidenta Zhou ambaŭ sklaveca landoj,periodo de Ŝang estis 1600-1046 a.K.Ĉinio havis skribsistemo eki ekde Ŝang.Dum periodo de Dixin,inceptoro de Okcidenta Zhou,Wuwang(周武王) militis al Ŝang kaj ili malvenki lin en Muye(牧野 aŭ 坶野[21]),Dinastio Zhou Starti el sama jaro.

Ĉina nomo aliaj nomoj periodo
汤(tāng) 商汤(shāng)tāng);

成汤(chéngtāng); 履(lǚ); 天乙(tiānyǐ)[22]; 唐(táng)[23]

nekonata
外丙(bǔbǐng) 卜丙(bǔbǐng)
中壬(zhōngrén)[24] [25]仲壬(zhòngrén);

庸(yōng)[25]

太甲(tàijiǎ)[25] 至(zhì)
沃丁(wòdīng) 绚(xuàn)[26]
太庚(tàigēng)[27] 小庚(xiǎogēng);

辨(biàn)[28]; 大庚(dàgēng)[29]

小甲(xiǎojiǎ) 高(gāo)[28]
雍己(yōngjǐ) 伷(zhòu)[28]
太戊(tàiwù) 秘(mì);中宗(zhōngzōng)[30]
中丁(zhōngdīng) 仲丁(zhòngdīng);

庄(zhuāng)[31]

外壬(wàirén) 发(fa)[31]
河亶甲(hédànjiǎ) 整(zhěng)
祖乙(zǔyǐ) 滕(téng)
祖辛(zǔxīn) 旦(dàn)
沃甲(wòjiǎ) 开甲(kāijiǎ);

逾(yǘ)

祖丁(zǔdīng) 新(xīn)
南庚(nángēng) 更(gēng)
阳甲(yángjiǎ) 和甲(héjiǎ)[32];

和(hé)[33]

盘庚(pángēng) 旬(xún)[33]
小辛(xiǎoxīn) 颂(sòng)[34]
小乙(xiǎoyǐ) 敛(liǎn)[34]
武丁(wǔdīng) 昭(zhāo)
祖庚(zǔgēng) 曜(yào)
祖甲(zǔjiǎ) 载(zài)
廪辛(lǐnxīn) 先(xiān)
庚丁(gēngdīng) 嚣(xiāo)
武乙(wǔyǐ) 瞿(qǘ)
文丁(wéndīng) 托(tuō)
帝乙(dìyǐ) 羡(xiàn)
帝辛(dìxīn) 受(shòu) ?-1046 a.K
Familinomo de reĝoj estis zi子,Ĉiuj nomoj de reĝoj estis nomigi de Tiangan(天干),ordinara sistemo en antikva Ĉinio.

Dinastio Zhou[redakti | redakti fonton]

Pli detalaj informoj troveblas en artikoloj Dinastio Zhou, Okcidenta Ĝoŭ kaj Orienta Ĝoŭ.
Houji(后稷,hòujì),la praulo de Ĝoŭ nacio,ankaŭ la dio de agrikulturo.

Dinastio Zhou estis la lasta ĉina dinastio,ke efektivigi feŭdismon al regi la landon.Ĝi havis du partoj,ekde 1046/1045a.K[35] ĝis 771 a.K estis Okcidenta Zhou.Ĉar ĝia kapitalo,Hao(镐京,nune Ŝjiano;aŭ 洛邑,Luoyi[36]) ,post la okcidenta invado kaŭzis la lastan reĝon,Youwang(幽王) mortigitan en milito,la kapitalo movis al Chengzhou(成周,nune Lŭojango)[37]en oriento post 3 jaroj,Orienta Zhou Starti,ĝis 221 a.K.[38]

Okcidenta Ĝoŭ havis 12 reĝoj,kaj Orienta Ĝoŭ havis 24 reĝoj,dum starto de Orienta Ĝoŭ,Xiewang(携王) kaj Pingwang(平王) ambaŭ estis reĝo.[39]

Okcidenta Ĝoŭ(1045/46-771 a.K)[redakti | redakti fonton]

Ĉina nomo alia nomo periodo
武王(wǔwáng) 姬发(jifā) 1045-1040 a.K[40]
成王(chéngwáng) 姬诵(jisòng) 1039-1002 a.K
康王(kāngwáng) 姬钊(jizhāo) 1001-976 a.K
昭王(zhaowáng) 姬暇(jixiá) 975-956 a.K
穆王(mùwáng) 姬满(jimǎn) 956-901 a.K[41]
共王(gòngwáng) 繄扈(yihù) 900-888 a.K
懿王(yíwáng) 姬坚(jijiān) 888-864 a.K
孝王(xiàowáng)/夷王(yíwáng)[42] 姬辟方(jipìfang)/姬燮(jixiè) nekonata
厉王(lìwáng) 姬胡(jihú) nekonata
宣王(xuanwáng) 姬靖(jijìng) 828-782 a.K
幽王(youwáng) 姬涅(jiniè) 782-771 a.K

Orienta Ĝoŭ(738-221 a.K)[redakti | redakti fonton]

Ĉina nomo alia nomo periodo
平王(píngwáng) 宜臼(jiyíjiù) 771-720 a.K
桓王(huánwáng) 姬林(jilín) 720-697 a.K
庄王(zhuangwáng) 姬佗(jituó) 697-682 a.K
釐王(líwáng) 姬胡齐(jihúqí) 682-677 a.K
惠王(huìwáng) 姬阆(jiláng) 677-652 a.K
襄王(xiangwáng) 姬郑(jizhèng) 652-620 a.K
顷王(qǐngwáng) 姬壬(jirén) 620-614 a.K
匡王(kuang wáng 姬班(jiban) 614-608 a.K
定王(dìngwáng) 姬瑜(jiyǘ) 608-587 a.K
简王(jiǎnwáng) 姬夷(jiyí) 587-573 a.K
灵王(língwáng) 姬泄心(jixièxin) 573-546 a.K
景王(jǐnwáng) 姬贵(jiguì) 546-?
敬王(jìngwáng) 姬丐(jigài) 519-477 a.K
元王(yuánwáng) 姬仁(jirén) 477-469 a.K
贞定王(zhendìngwáng) 姬介(jijiè) 469-441 a.K
哀王(aiwáng) 姬去疾(jiqùjí) 3 monatoj
思王(siwáng) ? 5 monatoj
考王(kǎowáng) 姬嵬(jiwéi) 440-425 a.K
威烈王(weilièwáng) 姬午(jiwǔ) 425-401 a.K
安王(anwáng) 姬骄(jijiao) 401-375 a.K
烈王(lièwáng) 姬喜(jixǐ) 375-365 a.K
显王(xiǎnwáng) 姬扁(jibiǎn) 365-317 a.K
慎靓王(shènliàngwáng) 姬定(jidìng) 317-311 a.K
赧王(nǎnwáng) 姬延(jiyán) 311-252 a.K

Referencoj[redakti | redakti fonton]

  1. familinomo: 公孙 (gongsun); persona nomo: 轩辕(xuanyuan)
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 [1]
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 [2]
  4. [3]
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 5,5 [4]
  6. Arkivita kopio. Arkivita el la originalo je 2022-11-30. Alirita 2022-11-30.
  7. [5]
  8. [6]
  9. [7]
  10. 10,0 10,1 10,2 10,3 [8]
  11. https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E6%B1%B2%E5%86%A2%E7%B4%80%E5%B9%B4%E5%AD%98%E7%9C%9F#%E5%95%93
  12. https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E9%9F%93%E9%9D%9E%E5%AD%90/%E5%A4%96%E5%84%B2%E8%AA%AA%E5%8F%B3%E4%B8%8B
  13. https://zh.wikisource.org/wiki/%E4%BB%8A%E6%9C%AC%E7%AB%B9%E6%9B%B8%E7%B4%80%E5%B9%B4/%E5%A4%8F%E7%B4%80#%E7%99%B8
  14. https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E5%8F%B2%E8%A8%98/%E5%8D%B7003
  15. 15,0 15,1 15,2 https://zh.wikisource.org/wiki/%E4%BB%8A%E6%9C%AC%E7%AB%B9%E6%9B%B8%E7%B4%80%E5%B9%B4/%E5%A4%8F%E7%B4%80
  16. https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E5%B8%9D%E7%8E%8B%E4%B8%96%E7%B4%80/%E7%AC%AC%E4%B8%89
  17. Zhongkang estas frateto de Taikang
  18. En Shǐjì
  19. https://books.google.se/books?id=bnCMBAAAQBAJ&lpg=PA14&hl=sv&pg=PA6#v=onepage&q&f=false
  20. http://www.gov.cn/guoqing/2020-10/29/content_5555760.htm
  21. 《今本竹书纪年·周纪·武王》:十二年辛卯,王率西夷诸侯伐殷,败之于坶野。
  22. https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E5%B8%9D%E7%8E%8B%E4%B8%96%E7%B4%80/%E7%AC%AC%E5%9B%9B
  23. https://web.archive.org/web/20201128173752/https://humanum.arts.cuhk.edu.hk/Lexis/lexi-mf/search.php?word=%E5%94%90
  24. https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E5%8F%B2%E8%A8%98/%E5%8D%B7003
  25. 25,0 25,1 25,2 https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E4%BB%8A%E6%9C%AC%E7%AB%B9%E6%9B%B8%E7%B4%80%E5%B9%B4/%E6%AE%B7%E7%B4%80#%E4%BB%B2%E5%A3%AC
  26. https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E4%BB%8A%E6%9C%AC%E7%AB%B9%E6%9B%B8%E7%B4%80%E5%B9%B4/%E6%AE%B7%E7%B4%80#%E6%B2%83%E4%B8%81
  27. https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E5%8F%B2%E8%A8%98/%E5%8D%B7003#%E5%A4%AA%E5%BA%9A%E3%80%81%E5%B0%8F%E7%94%B2%E3%80%81%E9%9B%8D%E5%B7%B1
  28. 28,0 28,1 28,2 https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E4%BB%8A%E6%9C%AC%E7%AB%B9%E6%9B%B8%E7%B4%80%E5%B9%B4/%E6%AE%B7%E7%B4%80#%E5%B0%8F%E5%BA%9A
  29. https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E6%B1%B2%E5%86%A2%E7%B4%80%E5%B9%B4%E5%AD%98%E7%9C%9F#%E5%B0%8F%E5%BA%9A
  30. https://zh.wikisource.org/wiki/%E5%8F%B2%E8%A8%98/%E5%8D%B7003#%E5%A4%AA%E5%BA%9A%E3%80%81%E5%B0%8F%E7%94%B2%E3%80%81%E9%9B%8D%E5%B7%B1
  31. 31,0 31,1 https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E4%BB%8A%E6%9C%AC%E7%AB%B9%E6%9B%B8%E7%B4%80%E5%B9%B4/%E6%AE%B7%E7%B4%80#%E4%BB%B2%E4%B8%81
  32. https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E6%B1%B2%E5%86%A2%E7%B4%80%E5%B9%B4%E5%AD%98%E7%9C%9F#%E9%99%BD%E7%94%B2
  33. 33,0 33,1 https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E4%BB%8A%E6%9C%AC%E7%AB%B9%E6%9B%B8%E7%B4%80%E5%B9%B4/%E6%AE%B7%E7%B4%80#%E9%99%BD%E7%94%B2
  34. 34,0 34,1 https://zh.wikisource.org/zh-hans/%E4%BB%8A%E6%9C%AC%E7%AB%B9%E6%9B%B8%E7%B4%80%E5%B9%B4/%E6%AE%B7%E7%B4%80#%E7%9B%A4%E5%BA%9A
  35. https://chinatxt.sitehost.iu.edu/EAsia-survey/W-Zhou.pdf
  36. 《今本竹书纪年·周本纪·幽王》:二十四年,岁在甲寅,定鼎洛邑
  37. 2011年上海中西书局出版《清华大学藏战国竹简》(贰):周幽王取妻于西申,生平王,王或(又)取褒人之女,是褒姒,生伯盘。褒姒嬖于王,王与伯盘逐平王,平王走西申。幽王起师,回(围)平王于西申,申人弗畀,曾人乃降西戎,以攻幽王,幽王及伯盘乃灭,周乃亡。邦君、诸正乃立幽王之弟余臣于虢,是携惠王。立廿又一年,晋文侯仇乃杀惠王于虢。周亡王九年,邦君诸侯焉始不朝于周,晋文侯乃逆平王于少鄂,立之于京师。三年,乃东徙,止于成周,晋人焉始启于京师,郑武公亦正东方之诸侯。
  38. https://courses.lumenlearning.com/suny-hccc-worldcivilization/chapter/the-eastern-zhou-period/
  39. 《今本竹书纪年·周本纪》:厉王十一年,申侯、鲁侯、许男、郑子立宜臼于申,虢公翰立王子余臣于携。
  40. Laŭ 《今本竹书纪年·周纪·武王》
  41. Laŭ 《竹书纪年》kaj 《史记·周本纪》
  42. Laŭ《史记·周本纪》,ŝtatoj subtenis filo de 懿王 kiel la reĝo.